LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO TARYBA
LTSC Tarybą sudaro organizacijų, kurios turi gausiausius fondus Lituanistikos tyrimo
ir studijų centre, paskirti arba atstovaujantys asmenys (paspaudę pabrauktą asmens
pavardę įeisite į biografijos puslapį):
Dr. Robertas Vitas LTSC Tarybos pirmininkas (Lietuvių katalikų mokslo akademija)
Dr. Augustinas Idzelis - LTSC Valdybos pirmininkas
Kristina Lapienytė-Bareikienė LTSC Vykdomoji vicepirmininkė (Pedagoginis
lituanistikos institutas)
Dr. Jurgis Anysas (JAV LB Kultūros Taryba)
Vytas Beleška (Žilevičiaus Kreivėno
muzikologijos archyvas)
Petras Buchas (Amerikos Lietuvių Taryba)
Vytas Maciūnas (JAV Lietuvių Bendruomenė)
Dr. Audrius Plioplys (Meno archyvas)
Andrius Remeikis (T.Remeikio politinių mokslų
biblioteka)
Giedrius Subačius (JAV Lietuvių Bendruomenė)
LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO VALDYBA
Dr. Augustinas Idzelis - pirmininkas
Kristina Lapienytė-Bareikienė LTSC vykdomoji vicepirmininkė
Loreta Timukienė - vicepirmininkė visuomenės reikalams
Genutė Razumienė- Žilevičiaus - Kreivėno muzikologijos archyvo direktorė
Vytas Beleška - Žilevičiaus - Kreivėno muzikologijos archyvas
Enata Skrupskelytė bibliotekų vedėja
Juozas Bendikas
Dr. Indrė Antanaitis
Gediminas Indreika
Vaida Armanavičiūtė - specialieji projektai
Rima Gungor - specialieji projektai
Į VIRŠŲ
LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO VEIKLOS ISTORIJA
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro įkūrimo idėja gimė, kai A. Kantautas pradėjo
ruošti išeivijos leidinių bibliografiją ir rašė laiškus visoms JAV bibliotekoms, muziejams
ir archyvams, klausdamas apie lietuviškus leidinius, Pasaulio lietuvių archyvo (PLA)
direktorius Č. Grincevičius negalėjo atsakyti nė į vieną A. Kantauto laišką, nes
biblioteka, archyvai nebuvo suregistruoti, viskas buvo dėžėse ir padrikose lentynose
bei spintose. Neturėjo tada archyvas tada nei pinigų, nei žmonių, kurie galėtų vesti
apskaitą, ar bent kokį kitokį darbą... PLA viskas buvo dedama ir saugoma Č.
Grincevičiaus nuožiūra ir tik jis vienas žinojo, kur kas yra, nes
viskas buvo palikta ant vieno žmogaus pečių. Kai 1975 m.
pasirodė pirmasis monumentalus A. Kantauto lietuvių
išeivijos literatūros bibliografijos žinynas ir kai nebuvo net
užsiminta apie Pasaulio lietuvių archyvą bei jo rinkinius,
prof. dr. Jonas Račkauskas ir jo bendraminčiai, pradėjo
galvoti, kaip išsaugoti ir sutvarkyti turimą turtą, kad būtų
prieinamas žmonėms ir tyrinėtojams, nes apie tai buvo
šnekama jau daug metų. Tas pats buvo su Žilevičiaus
muzikologijos archyvu, kuris stokojo patalpų, darbo
įrankių ir pinigų. Nebuvo nei telefonų, nei kopijavimo
mašinos, nei kompiuterių. Archyvai buvo tikri istorinės
medžiagos sandėliai. 1975 m. išėjęs 725 puslapių
pirmasis A. Kantauto bibliografijos tomas pažymi, kad iš
PLA negautas atsakymas ir žinių nėra. Tik 1979 m. A.
Kantauto bibliografijos papildymuose pirmą kartą minimas PLA archyvas ir jo rinkiniai,
nes jau tuo metu pradėjo dirbti Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (LTSC)
bendradarbiai ir bendraminčiai, vadovaujami prof. dr. J. Račkausko ir dr. R. Vito.
Sprendžiant šią problemą, lemtingas žingsnis buvo žengtas 1980 m. bendradarbiams
ir jų bendraminčiams nutarus sujungti visas lietuvių mokslo ir švietimo organizacijas,
esančias Jaunimo centre, Čikagoje, į bendrą vienetą, o per jį koordinuoti, suartinti
savo veiklą ir darbus, padėti vieni kitiems, teikti informaciją. Tas bendras vienetas -
tai Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, įsteigtas 1981 m. Tarp steigėjų buvo dr.
Adolfas Damušis, istorikas Jonas Dainauskas, Pasaulio lietuvių archyvo direktorius
Česlovas Grincevičius, kunigas Vaclovas Gutauskas, SJ, Bronius Kviklys, dr. Arūnas
Liulevičius, prof. dr. Jonas Račkauskas, dr. Robertas Vitas ir kiti.
Svarbiausias LTSC uždavinys - rinkti lietuvių kultūros, literatūros ir istorijos medžiagą,
kad ji nebūtų prarasta ir kad žmonės galėtų ja lengvai naudotis tyrinėjimui.
LTSC darbuotojų ir jų talkininkų užsibrėžti tikslai metai iš metų buvo sėkmingai
įgyvendinami. Dabar, praėjus virš dvidešimt metų nuo LTSC įsikūrimo, galime
pasidžiaugti kilniais užmojais ir pasiektais rezultatais.
LTSC veiklos sėkmę lemia čia dirbantys bei talkininkaujantys
žmonės. Plėtojant centro veiklą ypač daug nusipelnė centro širdis
pirmininkas (iki 2009 m.) prof. dr. Jonas Račkauskas, dabartinis
LTSC Tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas. Archyve vyksta
ritmingas darbas, tvarkomi iš Lietuvos Nacionalinės Mažvydo
bibliotekos gaunami pagrindiniai Lietuvos, išeivijos periodiniai
leidiniai, jie kataloguojami ir paruošiami saugojimui archyve.
Periodikos skyriuje Kristina Lapienytė-Bareikienė paruošėi PLA
saugomų periodinių leidinių katalogą.Enata Skrupskelytė
kataloguoja visas LTSC gaunamas knygas.
Daug metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui atidavė Arūnas Zailskas. Jis
atsakydavo LTSC telefono skambučius, suteikdavo informacijos, kitų paslaugų
besidomintiems. Vėliau tą darbą dirbo buvęs "Margučio" radijo laidų vedėjas Petras
Petrutis. Lituanistikos tyrimo ir studijų centro techniniais reikalais rūpinosi Ričardas
Spitrys.
Archyvų rinkinius ir biblioteką padeda tvarkyti kvalifikuoti specialistai iš Lietuvos.
LTSC yra užmezgęs ryšius su Lietuvos Nacionaline
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Lietuvos
archyvų departamentu, universitetais ir kitomis mokslo
ir kultūros įstaigomis, kurios siunčia savo darbuotojus į
pagalbą centrui, o centras siunčia knygas ir įvairius
informacinius leidinius. Į Lietuvos pagrindines
bibliotekas ir mokslo įstaigas LTSC yra išsiuntęs jau
devynis talpintuvus (apie 405 tonas) knygų.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro paslaugomis ne kartą pasinaudojo ir nelietuviai
mokslininkai iš JAV, Japonijos, Kanados, Italijos, Švedijos, Danijos, Anglijos bei kitų
šalių. Tai Lietuvos istorija ir dabartimi besidomintys žmonės, daugelio mokslo leidinių
redakcijos. Centras ruošia straipsnius apie Lietuvą ir lietuvius įvairioms JAV
enciklopedijoms, nuolat propaguoja Lietuvos kultūros, meno ir mokslo pasiekimus.
Ne vienas doktorantas iš JAV universitetų LTSC rado
reikalingų duomenų savo disertacijoms ir mokslo darbams,
kurių neužtiko kituose archyvuose ar bibliotekose.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centras dirba išeivijos ir
Lietuvos labui.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą išlaiko JAV lietuvių
visuomenės aukos, o be Lietuvių fondo paramos ir
pagalbos negalėtų atlikti daug užsibrėžtų darbų.
Į VIRŠŲ
LTSC Tarybą sudaro organizacijų, kurios turi gausiausius fondus Lituanistikos tyrimo
ir studijų centre, paskirti arba atstovaujantys asmenys (paspaudę pabrauktą asmens
pavardę įeisite į biografijos puslapį):
Dr. Robertas Vitas LTSC Tarybos pirmininkas (Lietuvių katalikų mokslo akademija)
Dr. Augustinas Idzelis - LTSC Valdybos pirmininkas
Kristina Lapienytė-Bareikienė LTSC Vykdomoji vicepirmininkė (Pedagoginis
lituanistikos institutas)
Dr. Jurgis Anysas (JAV LB Kultūros Taryba)
Vytas Beleška (Žilevičiaus Kreivėno
muzikologijos archyvas)
Petras Buchas (Amerikos Lietuvių Taryba)
Vytas Maciūnas (JAV Lietuvių Bendruomenė)
Dr. Audrius Plioplys (Meno archyvas)
Andrius Remeikis (T.Remeikio politinių mokslų
biblioteka)
Giedrius Subačius (JAV Lietuvių Bendruomenė)
LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO VALDYBA
Dr. Augustinas Idzelis - pirmininkas
Kristina Lapienytė-Bareikienė LTSC vykdomoji vicepirmininkė
Loreta Timukienė - vicepirmininkė visuomenės reikalams
Genutė Razumienė- Žilevičiaus - Kreivėno muzikologijos archyvo direktorė
Vytas Beleška - Žilevičiaus - Kreivėno muzikologijos archyvas
Enata Skrupskelytė bibliotekų vedėja
Juozas Bendikas
Dr. Indrė Antanaitis
Gediminas Indreika
Vaida Armanavičiūtė - specialieji projektai
Rima Gungor - specialieji projektai
Į VIRŠŲ
LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO VEIKLOS ISTORIJA
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro įkūrimo idėja gimė, kai A. Kantautas pradėjo
ruošti išeivijos leidinių bibliografiją ir rašė laiškus visoms JAV bibliotekoms, muziejams
ir archyvams, klausdamas apie lietuviškus leidinius, Pasaulio lietuvių archyvo (PLA)
direktorius Č. Grincevičius negalėjo atsakyti nė į vieną A. Kantauto laišką, nes
biblioteka, archyvai nebuvo suregistruoti, viskas buvo dėžėse ir padrikose lentynose
bei spintose. Neturėjo tada archyvas tada nei pinigų, nei žmonių, kurie galėtų vesti
apskaitą, ar bent kokį kitokį darbą... PLA viskas buvo dedama ir saugoma Č.
Grincevičiaus nuožiūra ir tik jis vienas žinojo, kur kas yra, nes
viskas buvo palikta ant vieno žmogaus pečių. Kai 1975 m.
pasirodė pirmasis monumentalus A. Kantauto lietuvių
išeivijos literatūros bibliografijos žinynas ir kai nebuvo net
užsiminta apie Pasaulio lietuvių archyvą bei jo rinkinius,
prof. dr. Jonas Račkauskas ir jo bendraminčiai, pradėjo
galvoti, kaip išsaugoti ir sutvarkyti turimą turtą, kad būtų
prieinamas žmonėms ir tyrinėtojams, nes apie tai buvo
šnekama jau daug metų. Tas pats buvo su Žilevičiaus
muzikologijos archyvu, kuris stokojo patalpų, darbo
įrankių ir pinigų. Nebuvo nei telefonų, nei kopijavimo
mašinos, nei kompiuterių. Archyvai buvo tikri istorinės
medžiagos sandėliai. 1975 m. išėjęs 725 puslapių
pirmasis A. Kantauto bibliografijos tomas pažymi, kad iš
PLA negautas atsakymas ir žinių nėra. Tik 1979 m. A.
Kantauto bibliografijos papildymuose pirmą kartą minimas PLA archyvas ir jo rinkiniai,
nes jau tuo metu pradėjo dirbti Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (LTSC)
bendradarbiai ir bendraminčiai, vadovaujami prof. dr. J. Račkausko ir dr. R. Vito.
Sprendžiant šią problemą, lemtingas žingsnis buvo žengtas 1980 m. bendradarbiams
ir jų bendraminčiams nutarus sujungti visas lietuvių mokslo ir švietimo organizacijas,
esančias Jaunimo centre, Čikagoje, į bendrą vienetą, o per jį koordinuoti, suartinti
savo veiklą ir darbus, padėti vieni kitiems, teikti informaciją. Tas bendras vienetas -
tai Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, įsteigtas 1981 m. Tarp steigėjų buvo dr.
Adolfas Damušis, istorikas Jonas Dainauskas, Pasaulio lietuvių archyvo direktorius
Česlovas Grincevičius, kunigas Vaclovas Gutauskas, SJ, Bronius Kviklys, dr. Arūnas
Liulevičius, prof. dr. Jonas Račkauskas, dr. Robertas Vitas ir kiti.
Svarbiausias LTSC uždavinys - rinkti lietuvių kultūros, literatūros ir istorijos medžiagą,
kad ji nebūtų prarasta ir kad žmonės galėtų ja lengvai naudotis tyrinėjimui.
LTSC darbuotojų ir jų talkininkų užsibrėžti tikslai metai iš metų buvo sėkmingai
įgyvendinami. Dabar, praėjus virš dvidešimt metų nuo LTSC įsikūrimo, galime
pasidžiaugti kilniais užmojais ir pasiektais rezultatais.
LTSC veiklos sėkmę lemia čia dirbantys bei talkininkaujantys
žmonės. Plėtojant centro veiklą ypač daug nusipelnė centro širdis
pirmininkas (iki 2009 m.) prof. dr. Jonas Račkauskas, dabartinis
LTSC Tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas. Archyve vyksta
ritmingas darbas, tvarkomi iš Lietuvos Nacionalinės Mažvydo
bibliotekos gaunami pagrindiniai Lietuvos, išeivijos periodiniai
leidiniai, jie kataloguojami ir paruošiami saugojimui archyve.
Periodikos skyriuje Kristina Lapienytė-Bareikienė paruošėi PLA
saugomų periodinių leidinių katalogą.Enata Skrupskelytė
kataloguoja visas LTSC gaunamas knygas.
Daug metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui atidavė Arūnas Zailskas. Jis
atsakydavo LTSC telefono skambučius, suteikdavo informacijos, kitų paslaugų
besidomintiems. Vėliau tą darbą dirbo buvęs "Margučio" radijo laidų vedėjas Petras
Petrutis. Lituanistikos tyrimo ir studijų centro techniniais reikalais rūpinosi Ričardas
Spitrys.
Archyvų rinkinius ir biblioteką padeda tvarkyti kvalifikuoti specialistai iš Lietuvos.
LTSC yra užmezgęs ryšius su Lietuvos Nacionaline
Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Lietuvos
archyvų departamentu, universitetais ir kitomis mokslo
ir kultūros įstaigomis, kurios siunčia savo darbuotojus į
pagalbą centrui, o centras siunčia knygas ir įvairius
informacinius leidinius. Į Lietuvos pagrindines
bibliotekas ir mokslo įstaigas LTSC yra išsiuntęs jau
devynis talpintuvus (apie 405 tonas) knygų.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro paslaugomis ne kartą pasinaudojo ir nelietuviai
mokslininkai iš JAV, Japonijos, Kanados, Italijos, Švedijos, Danijos, Anglijos bei kitų
šalių. Tai Lietuvos istorija ir dabartimi besidomintys žmonės, daugelio mokslo leidinių
redakcijos. Centras ruošia straipsnius apie Lietuvą ir lietuvius įvairioms JAV
enciklopedijoms, nuolat propaguoja Lietuvos kultūros, meno ir mokslo pasiekimus.
Ne vienas doktorantas iš JAV universitetų LTSC rado
reikalingų duomenų savo disertacijoms ir mokslo darbams,
kurių neužtiko kituose archyvuose ar bibliotekose.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centras dirba išeivijos ir
Lietuvos labui.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą išlaiko JAV lietuvių
visuomenės aukos, o be Lietuvių fondo paramos ir
pagalbos negalėtų atlikti daug užsibrėžtų darbų.
Į VIRŠŲ
Prof. dr. Jonas Račkauskas
ir LTSC iždininkas dr.
Robertas Vitas
ir LTSC iždininkas dr.
Robertas Vitas
JAV ambasadorius Lietuvoje
Darryl Johnson ir prof. dr. Jonas
Račkauskas. 1993 m.
Darryl Johnson ir prof. dr. Jonas
Račkauskas. 1993 m.
 |  |  |  |  |  |  |  |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
LTSC tarybos ir valdybos nariai